Kaip mažas pagimdė didelį...

Sunku įsivaizduoti šiuolaikinį mūsų šalies dailės gyvenimą be profesionalių ir kokybiškų Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos artseria leidinių, kurie ne tik atspindi ir apžvelgia ryškiausius lietuvių dailės procesus, bet ir nuolat pelno premijas ir diplomus kasmetiniuose gražiausių metų knygų konkursuose. Mažai kas susimąsto, jog gausybės įvairių monografijų, meno albumų sudarymo idėjos kilo iš „Dailės“ žurnalo. „Istorija apie tai, kaip mažas pagimdė didelį“, juokauja žurnalo sudarytoja, leidyklos artseria direktorė ir tikra Lietuvos dailininkų sąjungos siela dailėtyrininkė Danutė Zovienė, kalbėdama apie įdomų „Dailės“ ir leidyklos santykį. Juk pristatyti leidyklą, apeinant žurnalo raidos istoriją, neįmanoma, lygiai taip, kaip leidyklos produkcija neįsivaizduojama be „Dailės“. Taigi, kokius istorijos posūkius patyrė „Dailės“ žurnalas, „pagimdęs“ ne vieną kitą leidinį, o visą leidyklą? Kaip gimė kryptingos knygų leidybos idėjos?.

„Dailė“, fiksuojanti, analizuojanti ir vertinanti profesionaliosios lietuvių dailės procesus – vienintelis tokio pobūdžio specializuotas leidinys Lietuvoje. 2007metų gruodį žurnalas atšventė solidžią dešimties metų sukaktį. To paties pavadinimo, tik kitokio turinio ir išvaizdos žurnalas periodiškai ėjo nuo 1960 iki 1990 metų. Buvo išleista 30 „Dailės“ numerių. 1997 metais leidinys atnaujinamas, Lietuvos dailininkų sąjungoje įsteigus Dailės leidybos ir informacijos centrą, kuris 2003 – aisiais ir tapo leidykla artseria.

Nuo 1999 – ųjų žurnalas pasirodo du kartus per metus (iki tol ėjo kartą metuose). Taip „Dailė“ iš gana nepaslankaus almanacho, apibendrinančio visų metų įvykius, tapo dinamiškesne, kultūros procesų pulsą jautriau apčiuopiančia šiuolaikinio meno scenos dalimi. „Dailė“ nuolat siekia ne tik propaguoti Lietuvos meną Europos, viso pasaulio kultūros kontekste, bet ir kiek įmanoma labiau priartinti profesionaliąją meninę kūrybą prie plačiųjų visuomenės sluoksnių. Žurnalo redakcinę tarybą sudaro garsiausi šiuolaikiniai lietuvių dailininkai bei dailės specialistai – LDS pirmininkas Vaclovas Krutinis, grafikas Bronius Leonavičius, dailėtyrininkai Ingrida Korsakaitė, Viktoras Liutkus, Giedrė Jankevičiūtė ir kt. Įspūdingas ir publikacijų autorių sąrašas, tarp kurių gausu puikiai žinomų savo srities profesionalų, ir jaunų gabių autorių, turinčių galimybę „Dailėje“ reflektuoti aktualiausius nūdienos meno įvykius. Žurnale, turinčiame nusistovėjusią, tačiau paslankią struktūrą, rašo ne tik menotyrininkai, bet ir filosofai, kultūrologai, istorikai. Čia pristatomos ir dailininkų personalijos, publikuojami rimti teoriniai straipsniai, ir rašiniai, prieinami didelei skaitytojų auditorijai, išsamios dailės gyvenimo kronikos.

Taigi, šiandien Danutės Zovienės vadovaujamoje leidykloje gimsta ne tik „Dailės“ žurnalas, bet ir daugybė įvairaus formato ir apimties knygų, albumų, monografijų, katalogų, informacinių LDS leidinių. Artseria nuolat papildo literatūros, skirtos dailei, įvairovę, kuria fundamentalius projektus, kurių dėka galime džiaugtis gražiai ir profesionaliai parengtais albumais, pristatančiais žymiausius lietuvių dailininkus. Solidus leidyklos knygų „derlius“ – Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų Valentino Antanavičiaus, Povilo Ričardo Vaitekūno, Leono Striogos kūrybos albumai. Šviežiausias šios krypties leidinys skirtas garsiam Lietuvos tekstilės kūrėjui Feliksui Jakubauskui. Ne viena šių estetiškai apipavidalintų knygų pelnė įvairius apdovanojimus Lietuvos gražiausių knygų konkursuose – Leono Striogios kūrybos albumas 2004 m. įvertintas II premija, 2003 m. išleistas albumas „Antanas Mončys“ pelnė I premiją, o 2002 m. albumas „Valentinas Antanavičius“ – diplomą. Naujausias apdovanojimas – premija už albumą “Feliksas Jakubauskas” šiųmetiniame Knygos meno konkurse “Vilnius 2007”.

Albumas „Valentinas Antanavičius“ (2002), suskirstytas į dvi dalis – „Tapyba“ ir „Asambliažai“ ne tik reziumuoja Lietuvos modernizmo metro kūrybos fenomeną, bet ir supažindina skaitytojus su turtinga dailininko biografija, kupina dramatiškų išgyvenimų, kolizijų. Sudarant albumą „Povilas Ričardas Vaitekūnas“ (2003), dalyvavo ir pats menininkas, vienas iškiliausių šiuolaikinės lietuvių dailės kūrėjų. Paryžiuje gyvenusio Lietuvos skulptoriaus Antano Mončio (1921 – 1993) kūryba ko gero pirmą kartą išsamiai apžvelgta albume „Antanas Mončys“(2003), kur pristatomos įvairios unikalios dailininko meninės raiškos kryptys - skulptūros, piešiniai, kaukės. Albumas „Leonas Strioga“ (2004) pristato žymaus skulptoriaus meninį palikimą ir kūrybinę biografiją. Įdomu, jog knygos sudarytoja dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė interpretuoja ir vertina L.Striogos kūrinius remdamasi paties dailininko mintimis, pasisakymais. Naujausias albumas „Feliksas Jakubauskas“ (2007) pasižymi ypatinga spaudos kokybe, aukščiausio lygio iliustracine medžiaga. Apžvelgiant lietuviškos tekstilės grando kūrybą, knygos leidėjams teko ypatinga užduotis – perteikti visą tekstilės kūrinių unikalumą, subtiliausias tekstūras, jų dermes ir niuansus.

2007 metais išleista knyga, pristatanti tragiško likimo skulptoriaus Rimanto Dauginčio kūrybą ir asmenybę – „Rimantas Daugintis 1944 – 1990“.

Nuo 2002 metų išleista albumų „Lietuvos dailininkų sąjunga“ trilogija (2002, 2004, 2007), reprezentuojanti Lietuvos dailininkų sąjungą. Kiekvienoje knygoje supažindinama su beveik 100 dailininkų kūryba.

Knygų serijoje „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“, pradėtoje leisti 2001 metais, didžiausias dėmesys sutelkiamas į autoriaus kūrybos vertę, meninės raiškos ypatybes, reikšmę vietinio ir pasaulinio meno diskurse. Mažesnės apimties, nei minėti monumentalūs albumai, šios knygos suteikia daug informacijos apie menininkus, reikšmingiausius kūrinius, parodas, kt. Vien 2005 metais pasirodė 15 šios serijos leidinių, skirtų įvairiausių sričių menininkams – skulptoriams, grafikams, monumentalistams, tapytojams, keramikams, tekstilininkams. Naujausios „Šiuolaikinių lietuvių dailininkų“ knygos supažindina su skulptoriaus Arvydo Ališankos ir tapytojos Audronės Petrašiūnaitės kūryba.

Artseria leidžia ir išsamias monografijas. Tarp jų – įsimintinos knygos, skirtos ne tik dailės, bet ir svarbioms architektūros, Lietuvos istorijos asmenybėms. 2003 metais išleistose monografijose „Tapytojas Jonas Vaitys“ ir „Architektas Leonardas Vaitys“ visuomenė supažindinama su nepelnytai primiršto tapytojo Jono Vaičio (1903 – 1963) kūryba, taip pat – garsaus architekto Leonardo Vaičio darbais, kuriuose atsispindi naujausios Lietuvos architektūros kryptys. Šio pobūdžio knygos išsamiai pristato ir kitų žymių architektų – Gintauto Telksnio (1945 – 2003) bei Sauliaus Šarkino (1950 – 1999) kūrybą. Monografijose „Architektas Gintautas Telksnys“ (2005) ir „Architektas Saulius Šarkinas“ (2007) atskleidžiama turtinga žymių kūrėjų meninė pasaulėjauta, šalia tikslios faktinės medžiagos daugybė iliustracijų – brėžinių, nuotraukų.

Televizijos žurnalistės, garbingų tarptautinių apdovanojimų laureatės Gražinos Sviderskytės knygoje „Uragano kapitonas“ (2004) pasakojama unikali lietuvio karo lakūno Romualdo Marcinkaus (1907 – 1944) gyvenimo istorija. Neeilinė lakūno asmenybė, kurios pėdomis autorė seka net į tolimąją Šiaurės Afriką, burte užburia netikėtais likimo vingiais, kuriuose atsispindi Antrojo pasaulinio karo drama, reikšmingos slaptosios karo operacijos. (Didžiosios Britanijos ambasados Lietuvoje iniciatyva ši knyga išvesta į anglų kalbą)

Leidykla artseria, laikydamasi užsibrėžtų prioritetinių krypčių – „Dailės“ žurnalo, Dailininkų sąjungos veiklos reprezentavimo ir meno knygų leidybos, didžiulį dėmesį skiria knygos estetiškumui ir grožiui. Tą pripažįsta kiekvienas, pavartęs tiek didžiuosius artseria albumus, tiek mažesnio formato knygas. „Knyga neatsiranda iš niekur – juk labai svarbu net tik joje sukaupta informacija, bet ir knygos kokybė, jos išvaizda“, sako Danutė Zovienė. Leidyklos knygų „veidą“ ilgą laika kūrė Eugenijus Karpavičius, vienas geriausių šiuolaikinių knygos dailininkų. Todėl peržvelgus visą leidyklos knygų spektrą, nepaliauja stebinti kartu su vis augančiu vertingų knygų skaičiumi tobulėjanti jų išvaizda, kur pasitelkiamos naujausios technologijos ir nepakartojamas kūrybiškumas.

Į pagrindinį