Saulė kilo, o mes leidomės nuo kalvos Antanos Mackevičiaus gatve.
Jis manęs paklausė: „Alfa, ar galima (įmanoma) padaryti gerą paveikslą?“
„Labai sunku“,- atsakiau. Po to pridėjau: „Beveik neįmanoma“
 
Alfonsas Vilpišauskas – vienas ryškiausių dabartinės Lietuvos ekspresionistinės tapybos atstovų, tapytojas grynuolis, kuriam visada užteko klasikinių dailininko priemonių – drobės, dažų ir teptuko – išsakyti savąją etiką ir filosofiją. Jis – vitališkas, jautriaakis koloristas, tapybinio gesto, spalvų konstrukcijų ir ritmų orkestruotės meistras. Lietuvos tapyboje Alfonsas Vilpišauskas atlieka klasikinę modernizmo menininko misiją: visad per save, per autentišką ir vieninintelį santykį su pasauliu, vidinės būtinybės spiriamas, jis suranda tikrai savitą minties įkūnijimo būdą. Todėl jau seniai yra lietuviškosios tapybos Maestro. Jo kūryba šiandien – pripažinta lietuvių tapybos klasika. Dailininko paveiksluose yra „Ars’o“ patirties ir tautodailės tradicijų atšvaitų, spalviškai turtinguose deriniuose atsispindi tikrovės perkūrimo džiaugsmas ir susižavėjimas kūrinijos grožiu.