„Igoris Piekuras – menininkas, kurio tapyba ir koliažai įvaizdino Lietuvos bei pasaulio modernizaciją ir pasiūlė optinį bei medžiaginį pokyčių laikmatį. Dailininko paveikslai ne tik vaizdavo svarbiausias XX a. temas, – karą, kosmoso tyrimus, žmogaus ir technologijų keičiamą gamtą, – bet ir pasiūlė būdus, kaip į jas žiūrėti.
 
Šiandien Igorio Piekuro kūryba leidžia naujai pažvelgti į dramatišką XX a. istoriją per XXI a. prizmę, arba atvirkščiai – dabartinius kataklizmus (pandemija, karas Ukrainoje) pamatyti menininko akimis. Ne tik istorinės paralelės, bet ir priartėjęs pasaulinis meno laukas skatina Piekuro kūrybą vertinti platesniame kultūriniame kontekste, gilintis ne tik į jo meninio mąstymo savitumą, bet ir atskleisti sąveikas su aktualiomis Vakarų meno tendencijomis. Šias jungtis išryškino tarptautinės ir Lietuvos menininkų parodos, kuriose Piekuro darbai atliko svarbų epochos laikmačio vaidmenį, atskleisdami meno, mokslinių eksperimentų ir gyvenimo sąsajas.
 
Šioje knygoje į Igorio Piekuro kūrybą žvelgiame iš XXI a. perspektyvos, kai pasaulio įvykiai, klimato kaita, technologijų raida ir naujos teorinės prieigos išryškina tai, ką menininkas savo kūriniuose atvėrė naudodamasis jam prieinamu tapybos žodynu. Tačiau atsidūrę naujuose kontekstuose dailininko darbai atsiskleidžia kaip gerokai sudėtingesni ir idėjomis, ir vaizdavimo būdais. Piekuro sudraskyti, perplėšti, negatyviniai ir tiražuojami peizažai kalba ne tik apie gamtos virsmus, bet ir apie ekologinį rūpestį dėl Žemės planetos ir mūsų kasdienės žemės ateities.“
 
– Laima Kreivytė